„Nemanau, kad gera idėja yra atiminėti pinigus iš savivaldybių. Gaila, kad kai kurios partijos, kurios neturi merų, būtent tokiu keliu ketina eiti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.
Prezidentas teigia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu galėtų būti verslo pajamų mokesčiai.
„Jeigu verslininkai sutinka, tai verslo pajamos yra pagrindinis šaltinis“, – sakė jis. Taip pat G. Nausėda toliau palaiko idėją, kad gynybos finansavimui galima skolintis.
Anot jo, kadangi Lietuvos skola nedidelė, nereiktų taip susitelkti į Mastrichto kriterijus, apribojančius deficitą iki 3 proc. nuo BVP.
„Taip pat, be abejo, egzistuoja skolinimosi instrumentas. Nepamirškime, kad esame viena iš mažiausią skolą turinčių valstybių. Ir ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai gynybos išlaidos yra egzistencinės svarbos, mes neturėtume viską suvesti vien tik į konkretų rodiklį – Mastrichto kriterijų“, – aiškino G. Nausėda.
Šalies vadovo manymu, Lietuva šiuo metu turėtų siekti 3,5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai.
Anot jo, siekiamybė galėtų būti ir 4 proc. nuo BVP, bet toks tikslas neturėtų būti pasiektas vien tik didinant mokesčius.
„Jeigu pavyktų pasiekti 4 proc. būtų gerai, bet nesinorėtų, kad tai būtų pasiekta vien tik mokesčių didinimo sąskaita“, – aiškino jis.
Trečiadienį Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatė partijos siūlymus, kurie leistų padidinti gynybos biudžetą 420 milijonų eurų.
Anot jos, Laisvės partija pritaria gyventojų pajamų mokesčių perskirstymui iš savivaldybių pagal Finansų ministerijos siūlymą.
Tai atneštų apie 150 mln. eurų. Laisvės partija taip pat siūlo kelti akcizus kurui – mazutui, angliai, dyzelinui, gazoliui žemės ūkyje, taip pat alkoholiui ir tabakui.
Tai taip pat papildytų iždą 150 mln. eurų.
Galiausiai A. Armonaitė taip pat pritaria pelno mokesčio augimui vienu procentiniu punktu – tai atneštų 120 mln. eurų.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
